Laboratorija – Centras – Konferencija – Mokslo žurnalas

        taip keliais žodžiai galima būtų apibūdinti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Geografijos ir edukacijos tyrimo centro (GETC) veiklą ir istoriją. Centras veikė prie Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto Geografijos ir turizmo katedros. Nuolatinių LEU struktūrinių pertvarkų metu, tai buvo stabiliausias geografijos edukacijos „prekės ženklas“.

Idėjos pralenkusios laiką

        Centro ištakomis galima laikyti šviesios atminties kolegos docento Rimanto Krupicko realizuotą idėją prie tuometinės Geografijos katedros (1993 m.) įsteigti Geografijos informacinių sistemų (GIS) laboratoriją, kaip perspektyvią geografijos tyrimų kryptį. Žinoma, pirmiausia buvo orientuojamasi į GIS panaudojimo galimybes geografijos edukacijoje. Parengta pirmoji disertacija Geografinių informacinių sistemų naudojimas mokant Lietuvos geografijos (dr. L. Olberkytė), bendradarbiaujant su VU Matematikos ir informatikos institutu buvo sukurtos pirmosios kompiuterinės mokymo programos Bendroji geografija, Pasaulio geografinės zonos, Akis 2 M. Kartu su Lietuvos geografijos mokytojų asociacija pradėtas leisti metodinis laikraštis Geografijos aidai, kuriame savo darbo patirtimi dalijosi geografijos mokytojai, pažintinius straipsnius, tyrimų medžiagas skelbė bakalaurai, magistrantai. GIS – brangios technologijos, reikalaujančios ne tik gilių siauros srities gebėjimų, bet brangių techninių bei programinių įrangų. GIS Lietuvoje išaugo į perspektyvų verslą, susikūrė pažangiomis technologijomis besiremiančios įmonės UAB Hnit-Baltic, VĮ GIS centras, kurios mielai įsijungia į edukacines programas. Savo intelektualinėmis ir techninėmis galimybėmis prisideda ir prie LEU studentų – geografų, istorikų, biologų – rengimo, mokslinių tyrimų. Visų pirma mūsų kolegos lektoriaus Marijaus Pilecko pastangomis. Todėl, mažėjant studentų ir darbuotojų skaičiui bei nuolatinių finansinių nepriteklių sąlygomis, tapo sudėtinga išlaikyti siaurai – GIS edukacijos srityje – specializuotą fakulteto, katedros padalinį. Taip gimė nauja idėja įkurti mokslinį centrą, skirtą platesniems geografijos edukacijos tyrimams.

Akademinės ir mokyklinės geografijos jungties link

        Taigi 2004 metais vėlgi prie Geografijos katedros buvo įkurtas Geografijos edukacinių tyrimų centras (GETC). Pasirinkta geografijos edukologijos ir didaktikos tyrimų kryptis. Pradėta glaudžiai bendradarbiauti su Ugdymo plėtotės centru (tuomet – Švietimo plėtotės centru, šiandien – Nacionaline švietimo agentūra). Netrukus pasirodė kolektyvinė edukacinė studija Geografinis ugdymas pagrindinėje mokykloje: nuo teorijos iki metodikos (2004 m.), išleista 2000 egz. tiražu. Centro pagrindą sudarė Geografijos katedros dėstytojai. Kartu su 2012 m. vykusia Gamtos mokslų fakulteto restruktūrizacija, Rektoriaus įsakymu buvo patvirtinti Centro Nuostatai. Laikas padiktavo ir savo iššūkius: nauji dėstytojų mokslinės produkcijos vertinimo kriterijai ir mokytojo darbo pažangos rodikliai atskyrė šias profesines grupes. Mokytojai tapo vis retesni atskirų dalykų mokslinių konferencijų dalyviai. Taip gimė idėja organizuoti mokslinę konferenciją, kurioje dalyvautų mokslininkai ir mokytojai praktikai. Taigi kasmet vyksta nacionalinė mokslinė konferencija Geografija: mokslas ir edukacija. Joje mielai dalyvauja ne tik mūsų universiteto, bet ir Klaipėdos, Šiaulių, Kauno miestų aukštųjų mokyklų dėstytojai, bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai. Dar vienas žymus Centro veiklos akcentas – pradėtas leisti (2013 m.) naujas LEU mokslo žurnalas Geografija ir edukacija: mokslo almanachas. Žurnalas leidžiamas vieną kartą per metus ir yra tarpdisciplininio pobūdžio.

Pedagogika – humanitarinis mokslas?

        Galima suprasti, kad kažkada toks klausimas turėjo šokiruoti pedagogus – tiek teoretikus, tiek praktikus. O kaip kitaip – pedagogika, užgimusi kaip praktinė filosofija, gali būti ne humanitarinis mokslas! Taip jau atsitiko, kad vis labiau deklaruodami mokslų integraciją, sinergiją, holizmą, dar labiau suskaidėme mokslus į gardeles. Dažniausiai tai laikoma pozityvizmo ir modernaus mokslo padariniu…
        Profesorius Alvydas Jokubaitis kaltina politologiją, kad prarado žmogų. Dar tragiškesnė padėtis yra pedagogikoje, kuri par excellence yra žmogaus mokslas. Taigi pirmiausia pedagogika, o ne kas kitas turi susigrąžinti humanitarinio mokslo statusą, jeigu ne formalų, tai bent mąstymo prasme. Nesvarbu, kas būtų aukštosios mokyklos iškaboje, tačiau pedagogikos studijos, visų pirma turi būti suprastos kaip humanitarinės, kultūros studijos (galima tik pavydėti, kad humanitarinio universiteto pavadinimas atiteko kitai aukštajai mokyklai). Kaip čia neprisiminsi klasikus J. Dewey ir mūsų A. Maceiną, kurie ugdymą visų pirma siejo su humanitarine dalyko (mokslo) puse, o pačiu humaniškiausiu mokslu laikė… gamtos mokslus. Šiandien tai reikštų, kad greta akademinių disciplinų / mokslų, turėtų rastis ir atitinkamos stiprios edukacinės disciplinos – edukacinė matematika, fizika, geografija ir pan. Ar turėsime drąsos ir jėgų ryžtingai pasukti šia kryptimi?

dr. Zigmas Kairaitis
Geografijos edukacijos studijų centro
vadovas